28.3.10

José Luís Peixoto - poezija I


já não preciso que gostem de mim
Agora, já não preciso que gostem de mim.
Agora, tenho mil peças de um puzzle, tenho
uma caixa cheia de molas soltas, duas mãos,
tenho a planta de uma casa, tenho ramos
guardados para o inverno, e tanto silêncio,
tenho tanto silêncio, bolsos vazios e cheios,
pão, fé, céu, chão, mar, sal, sol, cá e lá,
tenho sobretudo lá, uma distância imensa
feita de planícies estendidas e eternidade
porque eu caminho com vagar ao longo das
estradas, o horizonte é demasiado quando
planeio toda a sua distância sem medo de
nada, destemido apenas, a coragem é um
exército ao meu lado, tenho a coragem
necessária, tenho um lago que reflecte a
noite e a lua quando há lua, uma orquestra
inteira tenho, o som e o silêncio, já disse o
silêncio, repito-o a saber quem sou e o que
tenho, tenho uma gaveta de papéis, tenho
montanhas de montanhas, tenho ar, tenho
tempo e tenho uma palavra que corre à
minha frente, mas que consigo apanhar
e que ainda utilizo no poema.


man jau nerūpi
Dabar man jau nerūpi, ar kam nors
įtiksiu. Turiu visas dėlionės dalis,
pilną dėžę plunksnų, dvi rankas,
turiu namus, kelias gėlių puokštes,
kurias išsaugosiu žiemai, daug tylos,
turiu daug tylos, tuščių ir pilnų kišenių,
duonos, tikėjimo, dangaus, žemės, jūros,
druskos, saulės, visko po truputį, ir čia, ir ten,
tačiau daugiausia – ten, toli toli, už devynių kalnų,
už amžinybės, nes esu kelias, einantis išilgai visų
kitų kelių, ir be reikalo tas horizontas pasidaro toks
platus, kai mėginu aprėpti jį be baimės, drąsiai,
mano širdis yra mano kariuomenė, visada pasirengusi
mūšiui, nes turiu alkstančią širdį, turiu ežerą, spindintį
naktyje, ir mėnulį, – jei tik jis danguje, – ir visą orkestrą
turiu, ir garsus, ir tylą, jau kalbėjau apie tylą, bet
pakartosiu, kad būtų aišku, kas aš esu ir ką dar
aš turiu, turiu stalčių popieriams, turiu kalnų kalnus,
turiu oro, turiu laiko ir turiu žodį, kuris bėga
priešais mane, tačiau kurį dar suspėju nutverti
ir užrašyti eilėraštyje.

>>>
gruas no cais descarregam mercadorias e eu amo-te.
homens isolados caminham nas avenidas e eu amo-te.
silêncios eléctricos faíscam dentro das máquinas e eu amo-te.
destruição contra o caos, destruição contra o caos e eu amo-te.
reflexos de corpos desfiguram-se nas montras e eu amo-te.
envelhecem anos no esquecimento dos armazéns e eu amo-te.
toda a cidade se destina à noite e eu amo-te.

>>>
Gervės krantinėje krovinius krauna, o aš - myliu tave.
Žmonės vaikšto vienatvės alėjomis, o aš - myliu tave.
Mašinos kibirkščiuoja elektrinę tylą, o aš - myliu tave.
Chaosas grumiasi su griūtimi, o aš - myliu tave.
Vitrinos iškraipo refleksus ir kūnus, o aš - myliu tave.
Prekybos centruose susensta metai, o aš - myliu tave.
Visas miestas prasmenga nakty, o aš - myliu tave.

Iš portugalų kalbos vertė Arvydas Makštutis

Sem comentários:

Enviar um comentário