Miguel Corvo - poezija I

        ***
uma só palavra chegou
para me que os meus dedos apertassem
uma papoila em lágrimas.
chora sem medo,
sem pânico de me deixar absorver
o seu último suspiro.

        ***
entre fumo e fogo
entre ciladas e radiações
da força à palavra
em mentes de ferro.
bilhas no bósforo
e terra em marte,
dentro de sonho
em pátrias espessas,
quase sem tino
quase sem medo
quase sem morte.

-------------------------
       ***
tik vieno žodžio ušteko,
kad mano pirštai suspaustų
vieną raudančią aguoną
verkia be baimės
be panikos, kad leis man sugerti
jos paskutinį atokvėpį.

      ***
tarp dūmo ir ugnies
tarp spąstų ir radiacijų
iš stiprybės žodin
geležinėse mintyse
dūju balionai bosfore
ir žemė marse
sapno viduje
tankiose tėvynėse,
beveik be nuovokos
beveik be baimės
beveik be mirties.