Vainius Bakas - poezija I

Pirmas įrašas iš gana ilgo poetinės neapykantos sąrašo

Nemėgstu trumpų eilėraščių
ir aviečių arbatos

kai džiovintas veršiuko liežuvis
liečia bambą

kai vyzdžiai prasiplečia
iki van Gogo saulėgrąžų dydžio
ir ima po sėklą byrėti

akys juodosios akys juodosios

Suskrenda visos kaimo varnos
palikusios lizduose pranašus
mažais aliejaus spaustukais
lukštena po sėklą

ir ima tekėti pasmakre
šventas medus
suneštas seniausiai mirusių
riešutynų bičių

akys juodosios akys mačiusios

raktus po pagalve saujas pilnas stiklinių
laumių žirgelių
rudenį per ilgai užsibuvusį avietynuose
ir pačią balčiausią poeto mirtį

akys juodosios šitaip negali
pakęsti

trumpų eilėraščių
ir troleibusų
po lietaus

kai šlapias glaudžiasi prie
šlapio

ir sušyla

**

dar vaikystėj senelis
mokindavo

lėtai

eiti prie pašto dėžutės

su pypkės dūmeliu
išvaikyti piktus žodžius

kad mirtinai

nesugeltų

******************************

O primeiro registo de uma lista bem longa de ódio poético

Não gosto dos poemas curtos
e do chá de framboesa

de quando a língua seca de um bezerro
toca um umbigo

de quando as pupilas aumentam
até à medida dos girassóis do Van Gogh
e as sementes começam a cair

os olhos pretos os olhos pretos

Voam todos os corvos rurais
que deixaram profetas nos seus ninhos
com pequenos alicates de óleo
a descascar cada uma das sementes

e começa a fluir pelo queixo
o mel sagrado
trazido pelas abelhas de nogueiras
que morreram há muito tempo

os olhos pretos os olhos que viram

chaves debaixo de uma almofada uns punhados cheios de copos
libélulas
um Outono que longamente se deixou nos campos de framboesas
e a morte sagrada de um poeta.

os olhos pretos assim não podem
gostar

de poemas curtos
de troleicarros
depois da chuva

quando uma pessoa molhada se aproxima de outra
molhada

e aquece-se

**
ainda na infância o avô
ensinava

devagar
ir à caixa de correio
com fumo de cachimbo
enxutar palavras cruéis

para que mortalmente
não piquem

Iš lietuvių kalbos vertė Margarita Kornejeva ir Nuno Guimarães