***
ir jeigu tu esi kurios ilgėjaus
slėpeisi smilgoj sniego debesy
aš visko dėl tavęs išsižadėjau
tu aidas ir daina širdies esi
aš gėriau atmieštą vienatvės vyną
ir žemė sukos kosminiu greičiu
kankino mintys ilgesys ištvino
užliejęs nerimu lig pakraščių
ligi dangaus ryškių žvaigždžių prilyto
bet kai mėnulis tik nusišypsos
aš vėl tave regėsiu lig aušros
kaip dieviškos legendos Sulamitą
EILĖRAŠČIO GIMIMAS
iš tolimų
užmaršties kertelių
iš užkaborių užpustytų
rinkau po mažą krislelį
kaip motinos dainos birulėlius
ir skausmingai
išspaudęs
kaip kraują
guldžiau į mozaiką
kaip krikštą
nuplovęs kūrybos kančia
nešiau jį žydinčiomis akimis
kaip skambantį moteto akordą
kaip duoną ant šventinio stalo
************************************************
***
se és a mesma de quem eu tinha saudades
se te escondias no prado de nuvens nevadas
renuncio a tudo por ti
és eco e música do meu coração
bebi vinho de solidão, diluído
a terra girava a velocidade cósmica
pensamentos torturavam, a saudade alagava
encheu-me com ansiedade até às bordas
subiram estrelas brilhantes até ao céu
mas só quando a lua sorrir
te verei novamente até ao amanhecer
como a Solomita da lenda divina
NASCIMENTO DE POEMA
desde distantes
cantos de esquecimento
desde recantos presos na neve
recolhi pequenas partes de pó
como pérolas da canção da mãe
e dolorosamente
pressionei-as
como ao sangue
pu-las num mosaico
como o batismo
lavado com sofrimento criativo
levei-o nos olhos florescentes
como um acorde de soar de moteto
como um pão numa mesa festiva
Iš lietuvių kalbos vertė Margarita Kornejeva ir Nuno Guimarães
Sem comentários:
Enviar um comentário