Renata Pereira Correia - poezija I

Procurar
Procuro um caminho,
Sonho com um destino,
E ao teu lado espero,
Poder caminhar,
Não só lado o lado,
Mas juntos e de mãoes dadas.
Espero sempre pelo teu sorriso,
Porque esperar é virtude,
No infinito procuro o teu olhar,
Saber que estás sempre aqui e não lá,
Guiar o teu sorriso e esperar,
Até hoje,
Até sempre,
Até um dia...

Ieškoti
Ieškau kelio,
Svajoju apie likimą,
Ir šalia tavęs tikiuosi,
Galėti vaikščioti,
Ne tik viens šalia kito,
Bet kartu ir sujungtom rankom.
Laukiu visada tavo šypsenos,
Nes laukti yra vertybė,
Begalybėje ieškau tavo žvilgsnio,
Žinoti, kad esi visada čia ir ne ten,
Lydėti tavo šypseną ir laukti,
Iki šiandienos,
Iki visados,
Iki kažkada...


Lua secreta
Lua essa...
Que nos faz mergulhar num pranto
Que nos faz vislumbrar o infinito,
Num diálogo secreto e perpétuo ficamos.
Neste noite luzidia,
Deixamos ao acaso este miraculoso sentir,
Reflectido nessa imensidão de luz...
Onde o firmamento traça um novo desejo,
Produzindo essas réstias de esperança,
Produzindo essa eternidade que sonhamos,
Onde as estrelas são sempre...
A tão esperada testemunha fiel.

Paslaptingas mėnulis
Tas mėnulis...
Kuris mus priverčia panerti į verksmą,
Kuris mus priverčia įžvelgti amžinybę,
Pasiliekame viename paslaptingame ir nuolatiniame dialoge.
Šitą spindinčią naktį,
Laimei jau nebejaučiame šito stebuklo,
Atsispindinčio šitoje šviesos begalybėje...
Kur dangaus skliautės nubrėžia naują norą,
Sukurdamos vilties spindulius,
Sukurdamos išsvajotą amžinybę,
Kur visados yra žvaigždės...
Toks laukimas ir ištikimas liudininkas.

Iš portugalų kalbos vertė Valerija Sinkevičiūtė.