Giedrė Bulotaitė - poezija I

Saulė, smėlis, marios,
šilkinių pušų
ošimas,
švelniai šnabždanti
jūra,
dangaus begalybė –
apie tokią dieną
svajoji speigo sukaustytą naktį
apsnigtos girios
ramybėj...

O sol, a areia, o mar
o sussuro dos
pinheiros ondulando
o mar
suavemente cantando
a eternidade do céu

é o dia em que sonho
na noite suspensa pela geada
na paz
da floresta


*************

Aną dieną
kai prasilenkėm
žvilgsniu ir
tušcia fraze,
jautėm,
kad kada nors
dar susitiksim
Meilei...

Naquele dia
em que nos cruzamos
com um olhar
uma frase vazia,
sentimos
que um dia
nos encontraremos outra vez
Por Amor...

Iš lietuvių kalbos vertė Diana Jablonskaja ir Nuno Guimarães