Giedrė Šadeikaitė - poezija I

chaosas

Aš - chaosas.

Ar gali mane nuraminti?

Parodyti man kelią?

Nuraminti mano sielos raudas?

Atskleisti pasaulį ir vaivorykštės paslaptį?

Vėl išryškinti spalvas?

Žinai, šiandien vėl pakvipo pavasariu.

Ką tik nupjauta žole po lietaus.

Gaiva. Šiluma. Ramybė.

Lėtas lėkimas.

Išnaudota kiekviena akimirka.

Atsiprašau.

Neišnaudota. Pasimėgauta.

Chaosas. Ramybė.

Ramybė. Chaosas.

Ir vėl nežinau.

Ir vėl pasimečiau.

Ir vėl užburtas ratas.

Ar gali parodyti kelią iš šių labirintų?

Aš. Tu. Jis.

Ir dar vienas jis.

Ir dar vienas tu.

Ir dar viena aš.

Ir dar vienas rytojus.

Ir vėl tapęs šiandiena.

Ir vėl ramybė.

Ir vėl. CHAOSAS.

caos

Sou caos
Podes acalmar-me?
Mostras-me o caminho?
Acalmas os choros da minha alma?
Revelas-me o mundo e o segredo do arco-íris?
Realças-me outra vez as cores?
Sabes, hoje cheira outra vez a Primavera.
A relva cortada há pouco depois da chuva.
Fresco. Quente. Calmo.
Correndo devagar.
Cada momento usado.
Desculpa.
Não usado. Gozado.
Caos. Paz.
Paz. Caos.
E não sei outra vez.
E outra vez perdida.
E outra vez o circulo fechado.
Podes ensinar-me a fugir dos labirintos?
Eu. Tu. Ele.
Mais uma vez ele.
Mais uma vez tu.
Mais uma vez eu.
E mais uma vez amanhã.
E o amanhã já é hoje.
Outra vez paz.

Outra vez. CAOS.

tamsa

ir vėl kokonas

ir vėl tamsa

ir vėl paskutinis lašas

vandens nukrito

į tamsą

į šviesą

į tylą

į triukšmą

praskėlė akmenį

nutraukė mintį

išvalė protą
sudaužė širdį

ir vėl kartoju maldą

tarsi išsigelbėjimą

tarsi pabėgimą

tarsi atsiprašymą

tarsi atleidimą

ir vėl ieškau

vilties gatvės

ramybės tvirtovės

gaivos šulinio

debesio užuovėjos

ir vėl einu per bedugnę dievams padedant

ir vėl laukiu šviesos spindulio perskrodžiančio akliną tamsą

a oscuridão

outra vez crisálida
outra vez escuridão
outra vez última gota
de água caiu
na escuridão
na luminosidade
no silêncio
no barulho
furou a pedra
rasgou o pensamento
limpou a mente
quebrou o coração

outra vez repito a oração
como salvação
como fuga
como desculpa
como perdão

outra vez procuro
pela estrade de fé
pela fortaleza da paz
pelo poço de frescura
pela protecção divina

outra vez caminho no desfiladeito ajudada pelos Deuses
outra vez espero pelos raios de luz atravessando a densa escuridão

Tradução / interpretação: Nuno Guimarães - Giedrė Šadeikaitė

Giedrė Šadeikaitė - intro

Giedrė gimė 1986-ųjų liepą Utenoje, kur ir užaugo. Baigė Vadybos ir verslo administravimo studijas Vilniaus universitete. Vienerius metus praleido pagal mainų programą viename Huelvos universitete Ispanijoje, kur ir pradėjo mokytis portugalų kalbą. Šiuo metu studijuoja Lyginamąjį vietos vystymąsi Trento universitete, Italijoje.

Poezija visuomet buvo kažkur šalia vienokia ar kitokia forma kaip kelias į kitus ir save. Eilės – tai tarsi nesibaigiančios pasaulio analizės refleksija, gimstanti iš daugybės nesugebamų atsakyti klausymų ir negautų atsakymų, vidinių išgyvenimų, neištartų žodžių ir neišreikštų jausmų.

Giedrė nasceu em Julho do 1986 em Utena onde também cresceu. Terminou os estudos da Gestão e Administração de Empresas na Universidade de Vilnius na Lituânia. Através de programas de intercâmbio de estudantes, passou um ano na Universidade de Huelva na Espanha onde começou a aprender português. Neste momento está estudar Desenvolvimento Local Comparativo na Universidade de Trento na Italia.

A poesia esteve sempre algures, perto de mim, de uma ou outra maneira como sendo o caminho para mim e para os outros. A poesia é a refleção da interminável análise do mundo, nascendo das muitas preguntas sem respostas, experiência interna, palavras não ditas e sentimentos não expressos.